Vietiniai pasakotojai mena, kad neatmenamais laikais, kerinčios Žalumos gamtos globoje, kur iki šiol saulės nutviekstos spindi pievos, stovėjo įstabaus grožio namelis. Iš jo sklido užburiantis ramybės aromatas, o laukų gaivos melodijų klausytis atklysdavo net vėjo dievaitis Vėjopatis iš pajūrio.
Pasakojama, kad vieną dieną švelnus vėjelis į šią vietą atnešė stebuklingą mergelę – Orazę. Jos ramybė, grožis ir šypsena žavėjo visus, o žmonės sakydavo, kad jos buvimas – tarsi harmonijos oazė: švelnus kaip vėjo dvelksmas, gydantis kaip pievų kvapai.
Kai kraštą ištiko alinanti kaitra, išdžiovinusi pievas ir atėmusi Orazės šypseną, Vėjopatis jai padovanojo stebuklingas galias. Kartu jie sukūrė keturis magiškus sūkurius – iš oro, žemės, ugnies ir šaltinio vandens. Šie atnešė lietų, atgaivino žolynus, o žmonės juos pavadino Šaltonės sūkūriais. Vėliau jie susijungė į keturlapį dobilą – laimės, meilės ir sėkmės simbolį.
Žmonės tiki, kad būtent tada gimė Žaleso ežeras. Jo vandenį Vėjopatis nuspalvino žala – raudona mergelės Orazės plaukų spalva, o dugne likusios augalų liekanos virto stebuklingomis raudonosiomis durpėmis, kurios iki šiol palaiko gyvybę ir atgaivą. Nuo tų laikų šalia ežero gyvenantys žmonės save vadina Šaltoniškiais– Orazės ir Šaltonės sūkurių globotiniais.
……..Ššššš… Ar girdite, kaip ramiai tyvuliuoja Žaleso ežeras? Kaip pakrantėse dūzgia bitės, o pievos skleidžia savo aromatus? Ar pajuntate, kaip ši vieta ramina mintis, įkvepia ir pripildo širdį lengvumo? Čia, gamtos apsupty, tarp Šaltonės sūkurių, vis dar gyva žmonėms atokvėpio galią skleidžianti Orazė.umėte surengti šventę, konferenciją ar jaukų susitikimą, – susitikime. Aptarsime jūsų viziją ir kartu sukursime tai, kas geriausiai atitiks jūsų poreikius!
